vartuiti

×vartùiti, -ùja, -ùjo Aps žr. 2 vartavoti: Liesnyku būčia, girią vartuičia TDrV9(Tvr). Arklius vartùja OZ61. ║ intr. eiti sargybą: Pernakt vartùjo – neatejo kiaulės (šernai) Prng. Prašės vyresnysai, kad durnius eit vartuit in kapo tėvo LTR(Brsl).